VAIRAVIMO TEISĖ SUGRĄŽINTA

Vairuotojas kreipėsi į Advokatų kontorą, sulaukęs paskirtos nuobaudos: piniginės baudos ir teisių atėmimo trims mėnesiams už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, sankryžoje pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 (Šalutinis kelias iš kairės (su papildoma lentele), lenkė kitą transporto priemonę, kirto Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją.

Advokatų kontoros advokatui, parengus skundą dėl nuobaudos sušvelninimo, buvo kreiptasi į Teismą su prašymu sušvelninti paskirtą nuobaudą, netaikant sankcijos-teisių atėmimo.
Teismas, įvertinęs advokato Raimondo Simonavičiaus išdėstytus argumentus, pripažino, kad yra pagrindas švelninti paskirtą nuobaudą, atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei išskirtines aplinkybes, kurių visuma leido teismui, advokato prašymą tenkinti ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 mėn. panaikinti.

VAIKO IŠLAIKYMUI SKIRIAMI PINIGAI BUVO PADIDINTI

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taip pat numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos.

Į advokatų kontora Win & Law Simonavičius ir partneriai kreipėsi klientė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo. Klientės atveju, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu iš vaiko tėvo (atsakovo) buvo priteista teikti išlaikymą po 86,89 Eur  kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, vaiko motina (ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad viena rūpinasi vaiku, maitina jį ir rūpinasi jo sveikata, perka vitaminus, korekcinius akinius, kuriuos vaikas turi nešioti nuo vaikystės, rengia jį, paruošia mokyklai ir sportinėms treniruotėms. Vaiko tėvas (atsakovas) pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Teigė, jog jo turtinė padėtis lyginant su laikotarpiu, kada buvo nustatytas sūnaus išlaikymo dydis (2008 m. kovo 5 d.) nepagerėjo ir išlaikymo vaikui dydis šiuo pagrindu negali būti didinamas. Atsakovas pagal savo turtinę padėtį neturi galimybės teikti ieškovės prašomą 350 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes toks išlaikymas yra neproporcingas jo paties turtinei padėčiai, pažymi, kad jo mėnesinės pajamos nėra didelės, taip pat turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, nekilnojamojo turto neturi.

Teismas, įvertinęs Advokatų kontoros Win & Law  pateiktus įrodymus, konstatavo, kad įvertinus nurodytas vaiko poreikių sumas, neturi pagrindo manyti, kad ieškovės nurodyti vaiko būtini poreikiai būtų neatitinkantys ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių, todėl šių įrodymu visuma nusprendė priteisti vaikui  išlaikymą po 300 Eur. per mėnesį.

KAIP NENUSIPIRKTI „KARSTO ANT RATŲ“ PATARĖ ADVOKATAS

Į advokatų kontorą „Wina&Law“ kreipėsi klientai, kurie pirko panaudotus automobilius pasitikėdami techninės apžiūros centro išduotomis pažymomis. Minėtos situacijos sulaukė žiniasklaidos atgarsio. Žiniasklaidoje buvo aptartas vienas konkretus automobilis, kuris parduotas su akivaizdžiai paslėptais, maskuotais transporto priemonės trūkumais. Specialistai nustatė, kad parduotas automobilis turėjo akivaizdžius ridos klastojimo požymius.

Advokatas Raimondas Simonavičius supažindino su alternatyviais pirkėjo teisių gynimo būdais, jų galimybėmis:

  • reikalauti sumažinta pirkimo kainą, kai transporto priemonės trūkumai yra nedideli ir juos galima ištaisyti‘;
  • reikalauti padengti remonto išlaidas;
  • reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai pašalintų daikto trūkumus, jeigu juos įmanoma
  • reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Taip pat advokatas papasakojo apie tai, kas turi būti nurodoma transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje.

Apie transporto priemonės trūkumus skaitykite Lietuvos ryte.

Su advokato patarimais galite susipažinti čia.

Kaip atrodo akivaizdūs transporto priemonės slėpimo faktai žiūrėkite vaizdiniame reportaže.

KLIENTUI SĖKMINGAI PRITAIKYTAS LAIDAVIMO INSTITUTAS

Į Advokatų kontorą „Win & Law” Simonavičius ir partneriai kreipėsi klientas, kuris vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Advokatui Raimondo Simonavičiaus patarus, klientui pavyko pasinaudoti baudžiamajame įstatyme numatyta galimybe išvengti teistumo bei bausmės už vairavimą išgėrus. Advokatas pasiekė, kad jo klientui būtų pritaikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, taigi jo klientui buvo pritaikytas laidavimo institutas.

Norint pritaikyti laidavimą, reikia atitikti baudžiamajame kodekse keliamas sąlygas: nusikalstamą veiką padaryti pirmą kartą, ją padaręs asmuo turi pripažinti savo kaltę ir gailėtis. Toks asmuo turi būti atlyginęs bent dalį žalos arba įsipareigoti tai padaryti.

Laidavimas institutas ne taip paprastai taikomas. Teismas turi įsitikinti ar laiduojantis asmuo yra vertas pasitikėjimo. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

ADVOKATŲ TEISINĖS PASLAUGOS INTERNETU

Naujas projektas E-ADVOKATAS, Jūsų paslaugoms

• Profesionali advokatų konsultacija civilinės teisės (šeimos, darbo) klausimais suteikiamos internetu, naudojant programą „Skype“ .
• Teisinių dokumentų užsakymas rengimui ir jų  pateikimas užsakovui el. paštu.
• Sutartys dėl atstovavimo LR teismuose

Norint gauti advokatų teisines paslaugas internetu, prašome savo klausimą registruoti el. paštu: info@eadvokatai.lt

VAIRUOTOJAS IŠSAUGOJO VAIRAVIMO TEISĘ

Į Advokatų kontorą „Win & Law” Simonavičius ir partneriai kreipėsi klientas, kuriam policija, už įvykdytą administracinį nusižengimą, buvo paskyrusi administracinę nuobauda-baudą bei vairavimo teisės atėmimą 3 mėnesiams.

Asmuo buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį lenkė kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ ir „Pėsčiųjų perėja“ galiojimo zonoje.

Advokatų profesionalumo dėka, teismui buvo pateikti įrodymai, kurie sudarė pagrindą švelninti priimtą sprendimą ir vairuotojo pažymėjimo teisės neatimti.

KONSTITUCINIS TEISMAS INFORMUOJA: VAIKO INTERESAI NEGALI BŪTI PAŽEISTI VIEN DĖL NUOLATINĖS GYVENAMOSIOS VIETOS PAKEITIMO IŠVYKUS IŠ LIETUVOS

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu nutarimu pripažino, kad nebegaliojančio Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (toliau – Fondo įstatymas) 2 straipsnio 3, 5 dalys tiek, kiek jose buvo nustatytas reikalavimas pareiškėjui (vienam iš tėvų arba globėjui, rūpintojui) ir vaikui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kad būtų paskirta Vaikų išlaikymo fondo išmoka (toliau – Fondo išmokos), neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujančiais pripažinti galiojančio Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (toliau – Išmokų įstatymas) 7 straipsnio 1, 3 punktai ir 10 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai tiek, kiek juose atitinkamai nustatyta būtina valstybės paskirtų išmokų vaiko išlaikymui mokėjimo sąlyga – nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šių išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindas – pareiškėjo ir (arba) vaiko išvykimas nuolat gyventi į kitą valstybę.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį, 39 straipsnio 3 dalį valstybė turi pareigą ginti vaikų interesus, kai jų tėvai (vienas iš jų) nevykdo Konstitucijoje įtvirtintų pareigų, be kita ko, išlaikyti savo vaikus. Pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatyta ir tokia vaikų teisės į išlaikymą užtikrinimo forma kaip valstybės finansinės paramos tėvų (vieno iš jų) neišlaikomiems vaikams teikimas (nagrinėtos konstitucinės justicijos bylos atveju – išmokos vaiko išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo). Įstatymu įtvirtinus valstybės įsipareigojimą teikti tokią finansinę paramą vaikams, negali būti sudaroma prielaidų atleisti tėvus nuo konstitucinės jų pareigos išlaikyti savo vaikus, t. y. įstatymu turi būti nustatyta valstybės pareiga šiai paramai teikti išleistas lėšas išieškoti iš konstitucinės pareigos išlaikyti savo vaikus nevykdančių tėvų.

Konstitucinis Teismas nutarime atkreipė dėmesį, kad Seimas 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2018 m. sausio 1 d., kuriuo Fondo įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir pakeistu pavadinimu „Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymas“ (toliau – Išmokų įstatymas). Išmokų įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad pagal Fondo įstatymą paskirtos ir mokėtos Fondo išmokos perskaičiuojamos ir toliau mokamos pagal Išmokų įstatymą.

Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Išmokų įstatyme, kitaip nei Fondo įstatyme, yra įtvirtinta būtina paskirtų išmokų mokėjimo sąlyga, kad vaikas ir pareiškėjas turi nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (7 straipsnio 1, 3 punktai), taip pat nustatytas specialus šių išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindas – vaiko ir (arba) pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas išvykus iš Lietuvos Respublikos (10 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Vertindamas tokį Išmokų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad pagal minėtus Išmokų įstatymo 7 straipsnio 1, 3 punktus, 10 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus vien dėl asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo išvykus į kitą valstybę, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, prarandama pagal šį įstatymą įgyta vaiko teisė į išmokas, skirtas jo išlaikymui, ir taip sudaromos prielaidos pažeisti vaiko interesus. Todėl tokiu teisiniu reguliavimu taip pat nesudaroma prielaidų įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, be kita ko, atsižvelgti į konkretaus asmens ir valstybės ryšį pagrindžiančias ar kitas svarbias aplinkybes, tarp jų į tai, ar valstybė, į kurią asmenys išvyko, teikia tam tikrą paramą tėvų (vieno iš jų) neišlaikomiems vaikams. Be to, tam tikrais atvejais tokiu teisiniu reguliavimu kartu gali būti sudaromos prielaidos nepagrįstai riboti asmenų judėjimo laisvę.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tokio Išmokų įstatymo 7 straipsnio 1, 3 punktuose, 10 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose nustatyto teisinio reguliavimo, kuriuo sudaromos prielaidos pažeisti vaiko interesus, negalima konstituciškai pateisinti vien siekiu mažinti valstybės biudžeto išlaidas.

Taigi, įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, jau paskirtų vaiko išlaikymo išmokų mokėjimas negalės būti nutrauktas vien dėl to, kad vaikas, kuriam išlaikyti šios išmokos paskirtos, ir (arba) pareiškėjas, kuris kreipėsi dėl šių išmokų paskyrimo, išvyko nuolat gyventi į kitą valstybę.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1990/content.

BYLA NUTRAUKTA DĖL PAREIGŪNŲ DARBO BROKO

Advokatų kontoros Win & Law advokatas Raimondas Simonavičius gynė klientą ikiteisminiame tyrime. Po sėkmingos gynybos, mūsų kontoros klientui buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Policijos duomenų bazėje buvo užfiksuota, kad kiemo aikštelėje mūsų klientas su savo transporto priemone kliudė kitą transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos. Po šio  įvykio, pareigūnai atvykę į namus, įtariamajam nustatė virš 1.5 promilės girtumą, ko pasėkoje ji sulaikė ir uždarė į areštinę.  Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 2811 str. 1d.

Advokatas, gynęs įtariamąjį byloje, įrodė, kad pareigūnai netinkamai laikėsi alkotesterio naudojimo instrukcijos ir girtumo nustatymą atliko nesilaikydami numatytos metodikos.  

Atkreipiame dėmesį, kad Policijos pareigūnai tikrindami transporto priemonių vairuotojus ar nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį, nustatę, kad alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Ikiteisminio tyrimo surinktų duomenų viseto pagrindu buvo konstatuota, jog įtariamo vairuotojo neblaivumas buvo nustatytas nesilaikant alkoholio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, todėl įtariamajam dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

RADAI DOKUMENTĄ, KAIP ELGTIS?

Advokatų kontora „Win & Law“ sėkmingai atstovavo klientą, kuriam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento  panaudojimo.

Klientas kreipėsi į advokatą, nes Policija pas klientą radusi kitam asmeniui priklausantį dokumentą, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 302 str. 1 d.

Šis straipsnis numato, kad  tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (t. y. jis yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų).

Klientas ikiteisminiame tyrime buvo paaiškinęs, kad dokumentą rado, nurodė radimo aplinkybes.  Tačiau Policija nebuvo linkusi gilintis į esmę ir toliau tęsė pradėtą ikiteisminį tyrimą, pareikšdama klientui įtarimus.

Advokatų kontora pastebi, kad žmonės radę svetimus dokumentus nežino, kaip turėtų pasielgti, todėl per savo nežinojimą gali užsitraukti baudžiamąja atsakomybę ar administracinę atsakomybę.

Paskutiniuoju metu, ypač socialiniuose tinkluose, pastebima tendencija, kad asmenys radę kitam asmeniui priklausančius dokumentus, juo paima ir bando savo jėgomis ar per socialinius tinklus surasti jį pametusį asmenį.

Pažymime, kad toks pasiryžimas gali kainuoti ir „baudžiamąją atsakomybę“ kaip nutiko ir mūsų klientui, todėl paaiškiname, ką reikia daryti radus ne jums priklausantį dokumentą.

Jeigu radote kito piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą, jus turite rastus dokumentus atiduoti:

  • Policijai
  • Migracijos departamentui
  • Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai.

Rekomenduojame jums nesiimti  iniciatyvos ir neviešinti rastų dokumentų socialiniuose tinkluose. Viešinti tokią informaciją draudžia Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, o už tokių duomenų paviešinimą kyla atitinkama atsakomybė.