APGINTA GYVENAMŲJŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJOS TEISĖ Į SKOLOS SUSIGRĄŽINIMĄ

Advokatų kontora Win&Law atstovavo gyvenamųjų namų savininkų bendriją, kuri kreipėsi dėl skolos priteisimo. Atsakovas (skolininkas) nesumokėjo bendro naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidų, mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų į kaupiamuosius bendrijos fondus, kurios buvo nustatytos bendrijos priimtais sprendimais.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo, esančio gyvenamųjų namų savininkų bendrijos administruojamojoje teritorijoje, savininko prievolės prisidėti prie bendrijos bendrosios nuosavybės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros išlaidų dengimo.

Buvo nustatyta, kad atsakovui (skolininkui) priklausė žemės sklypas, patenkantis gyvenamųjų namų savininkų bendrijos administruojamą teritoriją, esant nurodytam teisiniam reguliavimui ir kasacinio teismo išaiškinimais, Teismas konstatavo, jog atsakovas net ir nebūdamas ieškovės, kaip gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, nariu turi pareigą prisidėti prie bendrijos bendrosios nuosavybės objektų valdymo, naudojimo, priežiūros išlaidų dengimo ir ši pareiga kyla iš buvimo žemės sklypo savininku.

Nors atsakovas (skolininkas), nesutiko su jam pareikštu ieškiniu, teigė, jog negyveno nuosavybės teise priklausančiame sklype, įsigijo sklypą, kuriame nebuvo namo, todėl neprivalo mokėti mokesčių už paslaugas, kuriomis nesinaudojo. Taip pat teigė, jog ieškovė negali reikalauti skolos, kuri susijusi su buitinių nuotekų tinklų aptarnavimu, nes viešame registre esantys duomenys patvirtina, kad šie tinklai įregistruoti 2018 m.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, jog jis neprivalo mokėti bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir išlaikymo išlaidų tuo pagrindu, kad jais nesinaudojo. Teismas nurodė kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-916/2016).

Taip pat Teismas laikė atsakovo teiginius nepagrįstais, jog ieškovė negali reikalauti skolos, kuri susijusi su buitinių nuotekų tinklų aptarnavimu, nes viešame registre esantys duomenys patvirtina, kad šie tinklai įregistruoti 2018 m.

Teismas vertino, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus – trečiųjų asmenų sąskaitas, pateiktas bendrijai apmokėti už nuotekų tinklų priežiūrą ir kt., pagrindžiančius, jog dar iki vandentiekio ir nuotekų tinklų įregistravimo viešame registre, minėti inžineriniai tinklai buvo eksploatuojami ir ieškovė patyrė jų priežiūros išlaidų.

Taigi, įvertinus gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatus buvo nustatyta, kad ieškovė renka lėšas už bendro naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, dėl to žemės sklypo savininkai turi mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus, todėl ir atsakovas (skolininkas) privalėjo mokėti mokesčius už ieškovės teikiamas paslaugas.

ADVOKATŲ KONTORA „WIN & LAW” PADĖJO KLIENTEI ĮRODYTI, JOG MAMOS PAVARDĖ ATITINKA GERIAUSIUS VAIKO INTERESUS

Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos kyla iš vaiko gimimo fakto. Pirminė tėvų pareiga yra ne tik rūpintis ir prižiūrėti gimusį vaiką, suteikti jam namus ir abiejų tėvų bendravimą, bet ir sutekti jam vardą ir pavardę. Vardo ir pavardės suteikimo faktas svarbus įrašant duomenis į asmens gimimo faktą patvirtinantį ir vaiko kilmę įrodantį dokumentą – gimimo liudijimą. Gimimo liudijimas tai dokumentas, kuriuo vaikui suteikiama teisė žinoti, kas yra jo tėvai. Tai dokumentas, kurio pagrindu įrodinėjama giminystė ir jo laipsniai.

Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kokią vaikui pavardę suteikti nekylą abejonių, jeigu tėvai yra susituokę. Tačiau, jeigu tėvų pavardės skirtingos, esant bendram sutarimui vaikui gali būti suteikiama mamos, tėvo arba dviguba pavardė sudaryta iš tėvo ir mamos pavardžių. Jeigu kyla nesutarimai dėl vaiko pavardės suteikimo vaikui, pavardė suteikiama teismo nutartimi.

Suteikus vaikui pavardę kartais iškylą tokių situacijų, kai ją tenka keisti. Visas gerai, jeigu abu tėvai sutaria dėl vaiko pavardės. Tačiau nesutarimai ir ginčai kyla tada, kai vienas iš tėvų nesutinka dėl vaiko pavardės suteikimo, keitimo ir vengia duoti sutikimą, leisti pakeisti vaikui pavardę. Tada tenka teismui spręsti ginčą ir priimto teismo sprendimą, kurio pagrindu vaikui gali būti pakeista pavardė ir išduodamas naujas gimimo liudijimas.

Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla, pagal ieškovės prašymą, kuriuo ji prašė pakeisti  jos sūnaus pavardę.

Išvadą teikianti institucija (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius), atsižvelgusi į bylos aplinkybes nusprendė teismui pasiūlyti vaikui pakeisti pavardę į biologinio tėvo pavardę, nepaisant to, kad ieškovė su vaiko biologinių tėvu negyveno ir jis vaiku nesirūpino, nebendravo ir nepalaiko jokių ryšių. Išvadą teikusi institucija tokią išvadą priėmė vadovaudamasi bylos nagrinėjimo metu išgirsta informacija, tai yra rėmėsi vertinamuoju aspektu. Anot institucijos, ieškovė „jauna, graži, simpatiška moteris“, kuri neneigė, kad galbūt galimai turės kitą vyrą ir galbūt galimai kurs naujus santykius. Institucijos manymu, jeigu ieškovė ištekėtų naujuose santykiuose, tai galimai dar kartą kiltų vaiko pavardės keitimo klausimas. Jos manymu, biologinio tėvo pavardė garantuoja vaikui stabilumą. Taip pat institucija siūlė teismui priimti sprendimą vaikui suteikti dvigubą pavardę.

Šioje byloje ieškovės interesus atstovavęs Advokatų kontoros „Win & Law“ advokatas Raimondas Simonavičius išvadą teikusios institucijos klausė ar teikiant išvadą buvo tirti vaiko socialiniai ryšiai, tai yra ar nustatyta kaip vaikas bendrauja su savo biologiniu tėvu. Ar skyriaus darbuotojai lankėsi ieškovės namuose, ir kaip vertina, kad vaikas nepažintų savo biologinio tėvo.

Išvadą teikusi institucija nurodė, kad pavardės nustatymui nėra svarbu, kokie socialiniai santykiai yra susiklostę tarp vaiko ir biologinio tėvo, kai jis yra mažas (aut. pastaba: vaikui ketveri). Institucija vertino tik tai, kad vaiko biologinis tėvas teikia vaikui išlaikymą ir tai reiškia, kad biologinis tėvas, vykdo savo pareigą kaip tėvas. Biologiniam tėvui tėvo valdžia neapribota. Institucija nenustatė pagrindų, kuriais galia būtų teigti, kad biologinis tėvas veikė prieš vaiko interesus.

Advokatas  nurodė, kad institucija tik formaliai pažiūrėjo į ginčo esmę, netyrė faktinių aplinkybių, neapsilankė vaiko gyvenamojoje vietoje, nepabendravo su mama, nepabendravo su šeimos nariais, nepabendravo su kaimynais, su pačiu vaiku, kuris jau šiek tiek bendrauja, nenustatė socialinių ryšių, nenustatė ar vaikas ir tėvas bendrauja.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, nurodė, kad ieškovės sūnaus tėvas neturi jokio ryšio su ginčo šalių vaiku, taip pat atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių teismas pripažino, kad šiuo atveju būtina keisti vaiko pavardę į vieno iš jo biologinių tėvų – į motinos ar į tėvo. Kadangi vaiko tėvai negyvena kartu, nėra susituokę, teismo vertinimu nėra jokio pagrindo vaikui duoti dvigubą motinos ir tėvo pavardę.

Teismas pažymėjo, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Teismas konstatavo, kad atsakovą su jo vaiku nesieja socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu, priešingai, byloje nustatyta, kad vaiką ir jo biologinį tėvą sieja tik teisinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Teismas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad giminystės ryšį su vaiku patvirtina ne tos pačios pavardės turėjimas, o gimimo liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvus.

Ieškovės nurodytos priežastys, kodėl vaikui turėtų būti suteikta jos, o ne biologinio tėvo pavardė yra svarios – vaikas gyvena su ja, faktiškai bendrauja ir pažįsta tik savo motiną, nemato nei ankstesnio motinos sutuoktinio nei atsakovo, teismo sprendimu pripažinto jo biologiniu tėvu, be to ieškovės dar vienas iš sūnų taip pat turi jos pavardę, nors pati ištekėjusi pasirinko vyro pavardę. Teismas vertino, kad vaiko teisių apsaugos atstovo išreikšta nuomonė, kad galbūt ieškovė ištekėjusi keis jaunesnio sūnaus pavardę nėra niekuo pagrįsta, juolab, kad nėra duomenų, kad ieškovė šiuo metu turėtų pastovų gyvenimo draugą, kad gyventų su kuriuo nors vyriškiu.

Teismas pripažįsta, kad yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu šeimos nariu. Teismas sprendė, kad vaikui, kuris nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę, nesukels jam neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas. Visa tai įvertinęs teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti ir pakeisti ieškovės ir atsakovo sūnaus pavardę. Teismas taip pat įvertino, kad Ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui bendrauti su vaiku, siekti atkurti emocinį ir socialinį ryšį, taip pat esant norui palikti šiam savo vaikui palikimą ar jo dalį.

SIEKIS NETEISĖTAI PASIPELNYTI – NEPASITEISINO

Ieškovė sodininkų bendrija “S“  kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės teikiančios teisines paslaugas „T“ 2 998,22 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, o taip pat ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ginčas tarp šalių kilo todėl, kad ieškovė sodininkų bendrija buvo suklaidinta, ko pasėkoje atsakovei be jokio teisinio pagrindo už nesuteiktas teisines paslaugas buvo išmokėta ginčo suma – 2 998,22 Eur.

Ieškovės interesus šioje byloje atstovavo Advokatų kontoros „Win & Law“ advokatas Raimondas Simonavičius.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad įvertinus teismo posėdžio metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus, nustatyta, jog yra visos nepagrįsto praturėjimo prielaidos, ir ieškinys tenkintinas – atsakovė praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, yra priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo – 2 988,22 Eur ir atsakovės praturtėjimo, o atsakovės praturtėjimui nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu skundė šį sprendimą Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas netenkino atsakovės apeliacinio skundo ir šį atmetė kaip nepagrįstą, kadangi apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje turimus įrodymus, sprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą, įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Teismo manymu atsakovė neįrodė, kad iš ieškovės ji 2 988,22 Eur gavo teisėtai ir pagrįstai. Kartu teismas pažymėjo, kad tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Šio ginčo metu buvo įrodytos visos atsakovės nepagrįsto praturtėjimo sąlygos.

Teismas Įpareigojo Už Buto Apliejimą Atlyginti Nuostolius

Klaipėdos apylinkės teismas patenkino ieškovo V. T. ieškinį pareikštą atsakovei V. G. B. dėl 1 725,62 Eur nuostolių atlyginimo. Šioje byloje ieškovo interesus atstovavo Advokatų kontoros „Win & Law“ advokatas Raimondas Simonavičius. Ieškovui paminėti nuostoliai kilo tuomet, kai jam nuosavybės teise priklausantis butas buvo užlietas vandeniu. Analizuojant nuostolių kilimo šaltinį buvo nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės butus jungia per namo aukštus einanti kapitalinė siena, byloje paskyrus ekspertizę, ekspertizės išvados pagrindė, kad ieškovo buto apipylimo šaltinis atsakovės bute esanti ir jai nuosavybės teise priklausanti netvarkinga inžinerinė įranga.

Pagal atsakovės apeliacinį skundą šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jeigu užliejimo atveju užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių konstrukciniai trūkumai, atsakomybė taikytina statinio savininkui (valdytojui). Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Šioje byloje  advokatas įrodė visas tris, aukščiau paminėtas atsakovei taikytinas deliktinės atsakomybės sąlygas, tad iš atsakovės ieškovo naudai priteista 1 725,62 Eur nuostolių suma bei visos su bylos nagrinėjimu susijusios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Įmonės vadovu buvo vos du mėnesius, o reikalavimas – priteisti 4 296,36 Eur turtinės žalos

Klaipėdos apylinkės ir apygardos teisme buvo nagrinėjama byla, pagal ieškovo bankrutavusios  uždarosios akcinės bendrovės ieškinį atsakovams A. L. ir V. L., kurie skirtingais laikotarpiais bendrovėje užėmė įmonės vadovo pareigas. Bankroto administratoriaus teigimu, laikotarpiais kai atsakovai vadovavo įmonei, įmonė tapo nemoki, o atsakovai nevykdė imperatyviai įmonės vadovui nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. To pasėkoje, ieškovas reikalavo iš atsakovo V. L., kuris tam tikru laikotarpiu ėjo įmonės vadovo pareigas, priteisti 4 296,36 Eur turtinės žalos.

Šioje byloje atsakovo V. L. interesus atstovavo Advokatų kontoros „Win & Law“ advokatas Raimondas Simonavičius. Pateikus reikiamus įrodymus šioje byloje, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors atsakovas ir ėjo įmonės vadovo pareigas, tačiau tai truko tik du mėnesius, o atsakovas negalėjo žinoti  kokia yra įmonės reali finansinė padėtis, nes nebuvo perduoti įmonės buhalteriniai dokumentai. Teismas išanalizavęs gautus įrodymus padarė išvadą, kad   per šį įmonės valdymo laikotarpį atsakovas V.L. ėmėsi visų jam įmanomų priemonių, todėl vertinti jo valdymo laikotarpiu atsiradusias skolas, kaip atsakovo neteisėtus veiksmus nėra pagrindo. Ieškovo reikalavimai šiam atsakovui V.L. buvo atmesti kaip nepagrįsti, jam priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teisme pradėta nagrinėti „Grožio chirurgijos“ duomenų vagystės byla

Kauno apygardos teismas penktadienį atvertė didelio atgarsio sulaukusią „Grožio chirurgijos“ klinikos duomenų vagystės bylą. Byloje yra trys kaltinamieji: gydytojas odontologas E. Č., informacinių technologijų specialistas, verslininkas A. M. ir dar vienas informacinių technologijų specialistas S. V. Jie kaltinami neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, jos atskleidimu ir panaudojimu, turto prievartavimu. Bylos duomenimis, kaltinamieji iš bendrovės duomenų bazių pavogė privačius klinikos pacientų duomenis ir vėliau prievartavo turtą grasindami juos paviešinti.
Vieną iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų šioje byloje atstovauja advokatas Raimondas Simonavičius.

GIRTAS VAIRUOTOJAS BUVO ATLEISTAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS

Advokatų kontoros „Win & Law“ advokatai gynė klientą, kuriam Druskininkų rūmų teisėjas teismo baudžiamuoju įsakymu, už vairavimą transporto priemone būnant apsvaigusiam nuo alkoholio (2.52 prom.) , pripažino kaltu pagal LR BK 281 str. 7d. ir paskyrė galutinę 32 MGL (1600 Eur.) baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemonę 2 metams, taip pat konfiskavo transporto priemonę „VW Passat“.

Klientui, atstovaujamo  advokato Raimondo Simonavičiaus, nesutikus su baudžiamuoju įsakymu ir paprašius surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismui buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas patenkino tokį prašymą ir kaltinamąjį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo atsakomybei 1 metams ir 6 mėn. be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukė.

POLICININKUS REIKĖJO ATVESDINTI POLICININKAMS

Klaipėdos miesto apylinkės teisme baigta nagrinėti administracinių nusižengimų byla, kurios metu buvo aiškinamasi, ar Advokatų kontoros „Win & Law“ klientas V.G. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, t.y. pasišalino iš autoįvykio vietos. Nagrinėjant bylą, teismui net keletą kartų nepavyko iškviesti į teismo posėdį Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro pareigūnų, todėl teismas net dviem pareigūnams skyrė atvesdinimus, pavedant nutarties vykdymą kitiems policininkams. Vertinant byloje policininkų surinkus įrodymus įdomiausią liudijimą pateikė vienas iš apklaustų policijos pareigūnų, kuris teismui nurodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą atliko asmens atpažinimo procedūrą, tuo grubiai pažeisdamas teisės aktus, nes įvykio metu galiojęs ATP kodeksas tokios procedūros nenumatė, be to aiškindamasis eismo įvykio aplinkybes, minėtas policininkas apsilankė su įvykiu nesusijusio asmens bute, ieškodamas iš įvykio pasišalinusio vairuotojo, tačiau šio procesinio veiksmo neužfiksavo jokiuose procesiniuose dokumentuose.

Kitas policijos pareigūnas, tirdamas minėto administracinio nusižengimo aplinkybes,  administracinėn atsakomybėn patraukto asmens į policiją nekvietė, o protokolą surašė ir nutarimą priėmė jam apie tai nežinant. Akcentuotina ir tai, kad nutarimas byloje buvo priimtas pasibaigus terminui, per kurį institucija galėjo priimti skundžiamą nutarimą.

Teismas  įvertinęs visus Advokatų kontoros „Win & Law“ advokato Raimondo Simonavičiaus argumentus, klientui administracinio nusižengimo bylą nutraukė.

VIETOJ BAUDOS-ĮSPĖJIMAS

Advokatų kontora „Win & Law“ atstovavo klientę L.M. , kuriai Klaipėdos teritorinė muitinė buvo surašiusi administracinio nusižengimo protokolą pagal LR ANK 211 str. 1d., 2p., jai grėsė  šio kodekso straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda  nuo 900 iki 1500 Eur.

Advokatų kontora pateikusi bylai reikšmingus įrodymus, institucijos prašė taikyti ANK 34 str.5d. ir paskirti švelnesnę  administracinę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Klaipėdos teritorinė muitinė atsižvelgė į reikšmingus bylos dokumentus ir advokato R.Simonavičiaus prašymą ir skyrė pažeidėjai L.M. administracinę nuobaudą-įspėjimą. Tokį muitinės sprendimą sankcionavo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas.

VITALIJAUS CHOMIČENKO LABDARINGA VEIKLA VAIKAMS NENUTRŪKO

Advokatų kontora „Win & Law“ reaguodama į spaudoje pasirodžiusią informaciją apie tai, kad vaikų socialinės pagalbos centro darbštumo mokykla „10 talentų“ kuriai vadovavo V. Chomičenkas, yra iškelta bankroto byla, V. Chomičenkai nemokamai suteikė teisinę konsultaciją, padėjo bankroto procedūrose, taip pat prisidėdama prie labdaringos veiklos, nemokamai parengė dokumentų paketą ir padėjo Vitalijui Chomičenkui įsteigti asociaciją „20 talentų“, kurioje šis žmogus ir toliau galės padėti vaikams, kurie šeimose  jaučia nepriteklių.