FIZINIO ASMENS BANKROTAS-KAS TAI?

Dar 2012 metais, Seimo priimtame fizinių asmenų bankroto įstatyme numatyta, kad šio įstatymo tikslas sudaryti sąlygas skolininkui atkurti sąžiningą mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip matyti iš įstatymo tikslo, šis įstatymas apima bet kurį fizinį asmenį, kuris yra nemokus, tačiau yra sąžiningas ir siekia atkurti mokumą.
Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.
Žinotina ir tai, kad fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama.
Kadangi fizinio asmens bankroto bylą kelia apylinkių teismai, tai skolininkas ketinantis iškelti bankroto bylą pirmiausia su pareiškimu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą.
Prieš teikiant pareiškimą teismui, kreditorius turi ne vėliau kaip prieš mėnesį apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams. Tai yra daroma todėl, kad kreditoriai būtų informuoti apie procesą ir galėtų savarankiškai ginti savo teises.
Teikiant pareiškimą teismui, prie jo privalu pridėti kreditorių sąrašą. Pareiškimas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
Tuo atveju, jeigu teismas priima pareiškimą iškelti bankroto bylą, pereinama prie antrojo fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijos etapo – teismo nutarties iškelti arba atsisakyti kelti bankroto bylą priėmimo.
Teismui vertinant, ar yra skolininko bankroto bylos iškėlimo sąlygos, yra nustatoma 1) ar asmuo yra nemokus; 2) ar jis tapo nemokus sąžiningai 3) ar nėra kitų Įstatyme numatytų pagrindų atsisakant iškelti bankroto bylą.
Iš fizinio asmens bankroto procedūros tikslo – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą – išplaukia, kad bankrutuoti gali tik nemokus fizinis asmuo. Fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 9500 Eur.
Apibendrinus, galima teikti., kad nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 9500 Eur.; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų.
Tik esant visoms šioms trims sąlygoms, teismas gali konstatuoti, kad asmuo yra nemokus.
Kita sąlyga fiziniam bankrotui iškelti yra tai, ar skolininkas tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Fizinių asmenų bankroto įstatyme yra nurodyta, kad šiuo Įstatymu gali pasinaudoti tik sąžiningi asmenys.
Teismas vertindamas pateikusio pareiškimą asmens sąžiningumą, atkreipia dėmesį į tai, ar skolininkas per paskutinius 3 metus tapo nemokus dėl nesąžiningų sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių tyčinių veiksmų, kai, prisiimdamas skolinius įsipareigojimus ar sudarydamas kitus sandorius, pateikė neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, kad išvengtų atsiskaitymo su jais, ar dėl sąmoningo neveikimo, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriais.
Teismo praktikoje yra nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes.
Civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jeigu tai neįrodoma, laikoma, kad pareiškėjas yra sąžiningas.
Pareiškėjo nesąžiningas elgesys kreipiantis į teismą gali pasireikšti tuo, kad jis pateikia teismui tikrovės neatitinkančias žinias apie savo mokumą (tiek įsipareigojimų dydį, tiek turtą), jas nuslėpdamas ar iškreipdamas.
Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus.
Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).
Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.
Jeigu po fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis, ar kita ir dėl to plane nustatytos priemonės gali būti neįvykdytos, tokiu atveju teismas nutraukia bankroto bylą.
Kiti pagrindai atsisakyti iškelti bankroto bylą yra tada, kai teismas nustato, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų), paaiškėjo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
Išnagrinėjus visus šiuos aspektus, teismas priima atitinkamą sprendimą, t.y. iškelia fizinio asmens bankroto bylą, arba atsisako ją iškelti. Šis apylinkės teismo sprendimas gali būti skundžiamas.

 

 

 

SKOLAS REIKIA APMOKĖTI LAIKU

Advokatų kontoros klientas atgavo jam priklausančią skolą, kurios kliento skolininkas nenorėjo  sumokėti nuo 2011 metų.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2011 mūsų kontoros klientas  UAB „X“  ir atsakovas AB „Y“  sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas užsakė atlikti koridoriaus sienų dažymo ir laiptinės terasinių laiptų atstatymo darbus objekte.  Ieškovas įsipareigojo atlikti numatytus darbus pagal sutarties priede išvardintas apimtis, atsakovas įsipareigojo pilnai atsiskaityti su ieškovu pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras 5 dienų bėgyje nuo tokios faktūros pateikimo.Tik po raginimų sumokėti skolą, atsakovas pradėjo kalbėti apie tariamus darbų trūkumus, jų darbų perdavimo akte nenurodė. Kaip nustatė teismas,  atsakovas nesikreipė į ieškovą su žodinėmis ar rašytinėmis pretenzijomis garantiniu laikotarpiu, be to net remonto metu laiptai buvo eksploatuojami, todėl galimai po kurio laiko galėjo atsirasti jų trūkumų.Visa tai įvertinęs teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, kad iki laiptinės remonto darbų perdavimo būtų nustatyti atsakovo nurodomi ieškovo atliktų darbų trūkumai, šie nei akte nurodyti, nei vėliau nebuvo konkretizuoti. Teismas vertino, kad  atsakovui darbai buvo perduoti, atsakovas aktą privalėjo pasirašyti ir už atliktus darbus atsiskaityti sutartyje nustatytu terminu, t.y. per 5 darbo dienas nuo dar 2012 m. pradžioje išrašytos 2012-02-14 sąskaitos – faktūros už atliktus darbus pateikimo. Atsižvelgdamas į nurodytus ginčo šalių pateiktus dokumentus teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovas netinkamai vykdė sutartį, kad dalį darbų atliko nekokybiškai ir kad šiuos trūkumus reiktų vertinti atsakovo atsisakoma mokėti ieškovui už atliktus darbus suma (CPK 185 str.). Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius duomenis, tai, kad atsakovas darbus priėmė ir už juos sumokėjo dalį sumos, nei perdavimo metu, nei vykdant mokėjimus, atsakovas pretenzijų atliktų darbų kokybei nereiškė, su darbų kaina sutiko, reikalavimų perdavimo akto formai ar turiniui nekėlė,  atsakovui priteisė apmokėti  už atliktus statybos darbus  likusią dalį skolos. Kadangi 2011-12-05 sutartį dėl statybos darbų atlikimo pasirašė juridiniai asmenys, profesionalūs verslininkai, teismas taip pat tenkino prašymą dėl  netesybų priteisimo, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė  baudą, taip pat ir mūsų kliento UAB „X“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Advokatų kontoros „Win & Law“ advokatas Raimondas Simonavičius lankėsi Vokietijos ir Prancūzijos valstybėse

Ypač naudingi susitikimai buvo su  Vokietijos Zittau miesto meru Thomu Zenker, pasienio policijos bei federalinės saugumo tarnybos vadovais,  kuriuose pasidalinome praktika  apie regionų problemas, tarptautinį bendradarbiavimą, bei skirtingą jurisdikciją ir jos taikymą, atskirų šalių piliečiams.

Prancūzijos Bouxwiller savivaldybėje kartu su šio miesto meru, bei tvarką prižiūrinčia žandarmerija,  diskutavome apie nusikalstamas veikas šiame regione, vaikų ir jaunimo saugumo užtikrinimą ir kitas priemones vykdomas atitinkamų tarnybų.