2019 m. liepos 15 d.

Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos kyla iš vaiko gimimo fakto. Pirminė tėvų pareiga yra ne tik rūpintis ir prižiūrėti gimusį vaiką, suteikti jam namus ir abiejų tėvų bendravimą, bet ir sutekti jam vardą ir pavardę. Vardo ir pavardės suteikimo faktas svarbus įrašant duomenis į asmens gimimo faktą patvirtinantį ir vaiko kilmę įrodantį dokumentą – gimimo liudijimą. Gimimo liudijimas tai dokumentas, kuriuo vaikui suteikiama teisė žinoti, kas yra jo tėvai. Tai dokumentas, kurio pagrindu įrodinėjama giminystė ir jo laipsniai.

Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kokią vaikui pavardę suteikti nekylą abejonių, jeigu tėvai yra susituokę. Tačiau, jeigu tėvų pavardės skirtingos, esant bendram sutarimui vaikui gali būti suteikiama mamos, tėvo arba dviguba pavardė sudaryta iš tėvo ir mamos pavardžių. Jeigu kyla nesutarimai dėl vaiko pavardės suteikimo vaikui, pavardė suteikiama teismo nutartimi.

Suteikus vaikui pavardę kartais iškylą tokių situacijų, kai ją tenka keisti. Visas gerai, jeigu abu tėvai sutaria dėl vaiko pavardės. Tačiau nesutarimai ir ginčai kyla tada, kai vienas iš tėvų nesutinka dėl vaiko pavardės suteikimo, keitimo ir vengia duoti sutikimą, leisti pakeisti vaikui pavardę. Tada tenka teismui spręsti ginčą ir priimto teismo sprendimą, kurio pagrindu vaikui gali būti pakeista pavardė ir išduodamas naujas gimimo liudijimas.

Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla, pagal ieškovės prašymą, kuriuo ji prašė pakeisti  jos sūnaus pavardę.

Išvadą teikianti institucija (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius), atsižvelgusi į bylos aplinkybes nusprendė teismui pasiūlyti vaikui pakeisti pavardę į biologinio tėvo pavardę, nepaisant to, kad ieškovė su vaiko biologinių tėvu negyveno ir jis vaiku nesirūpino, nebendravo ir nepalaiko jokių ryšių. Išvadą teikusi institucija tokią išvadą priėmė vadovaudamasi bylos nagrinėjimo metu išgirsta informacija, tai yra rėmėsi vertinamuoju aspektu. Anot institucijos, ieškovė „jauna, graži, simpatiška moteris“, kuri neneigė, kad galbūt galimai turės kitą vyrą ir galbūt galimai kurs naujus santykius. Institucijos manymu, jeigu ieškovė ištekėtų naujuose santykiuose, tai galimai dar kartą kiltų vaiko pavardės keitimo klausimas. Jos manymu, biologinio tėvo pavardė garantuoja vaikui stabilumą. Taip pat institucija siūlė teismui priimti sprendimą vaikui suteikti dvigubą pavardę.

Šioje byloje ieškovės interesus atstovavęs Advokatų kontoros „Win & Law“ advokatas Raimondas Simonavičius išvadą teikusios institucijos klausė ar teikiant išvadą buvo tirti vaiko socialiniai ryšiai, tai yra ar nustatyta kaip vaikas bendrauja su savo biologiniu tėvu. Ar skyriaus darbuotojai lankėsi ieškovės namuose, ir kaip vertina, kad vaikas nepažintų savo biologinio tėvo.

Išvadą teikusi institucija nurodė, kad pavardės nustatymui nėra svarbu, kokie socialiniai santykiai yra susiklostę tarp vaiko ir biologinio tėvo, kai jis yra mažas (aut. pastaba: vaikui ketveri). Institucija vertino tik tai, kad vaiko biologinis tėvas teikia vaikui išlaikymą ir tai reiškia, kad biologinis tėvas, vykdo savo pareigą kaip tėvas. Biologiniam tėvui tėvo valdžia neapribota. Institucija nenustatė pagrindų, kuriais galia būtų teigti, kad biologinis tėvas veikė prieš vaiko interesus.

Advokatas  nurodė, kad institucija tik formaliai pažiūrėjo į ginčo esmę, netyrė faktinių aplinkybių, neapsilankė vaiko gyvenamojoje vietoje, nepabendravo su mama, nepabendravo su šeimos nariais, nepabendravo su kaimynais, su pačiu vaiku, kuris jau šiek tiek bendrauja, nenustatė socialinių ryšių, nenustatė ar vaikas ir tėvas bendrauja.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, nurodė, kad ieškovės sūnaus tėvas neturi jokio ryšio su ginčo šalių vaiku, taip pat atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių teismas pripažino, kad šiuo atveju būtina keisti vaiko pavardę į vieno iš jo biologinių tėvų – į motinos ar į tėvo. Kadangi vaiko tėvai negyvena kartu, nėra susituokę, teismo vertinimu nėra jokio pagrindo vaikui duoti dvigubą motinos ir tėvo pavardę.

Teismas pažymėjo, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Teismas konstatavo, kad atsakovą su jo vaiku nesieja socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu, priešingai, byloje nustatyta, kad vaiką ir jo biologinį tėvą sieja tik teisinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Teismas atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad giminystės ryšį su vaiku patvirtina ne tos pačios pavardės turėjimas, o gimimo liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvus.

Ieškovės nurodytos priežastys, kodėl vaikui turėtų būti suteikta jos, o ne biologinio tėvo pavardė yra svarios – vaikas gyvena su ja, faktiškai bendrauja ir pažįsta tik savo motiną, nemato nei ankstesnio motinos sutuoktinio nei atsakovo, teismo sprendimu pripažinto jo biologiniu tėvu, be to ieškovės dar vienas iš sūnų taip pat turi jos pavardę, nors pati ištekėjusi pasirinko vyro pavardę. Teismas vertino, kad vaiko teisių apsaugos atstovo išreikšta nuomonė, kad galbūt ieškovė ištekėjusi keis jaunesnio sūnaus pavardę nėra niekuo pagrįsta, juolab, kad nėra duomenų, kad ieškovė šiuo metu turėtų pastovų gyvenimo draugą, kad gyventų su kuriuo nors vyriškiu.

Teismas pripažįsta, kad yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu šeimos nariu. Teismas sprendė, kad vaikui, kuris nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę, nesukels jam neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas. Visa tai įvertinęs teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti ir pakeisti ieškovės ir atsakovo sūnaus pavardę. Teismas taip pat įvertino, kad Ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui bendrauti su vaiku, siekti atkurti emocinį ir socialinį ryšį, taip pat esant norui palikti šiam savo vaikui palikimą ar jo dalį.